Kam naudojami motociklai ir mopedai

Motociklų ir mopedų varikliai naudojami kilnojamiesiems vandens siurbliams, elektros stotelėms, gatvių valymo, žoly­nų karpymo mašinoms, piūklams, vibratoriams, gokartams kitiems reikalams.

Siuo metu Tarybų Sąjungoje motociklai gaminami Iževs­ke, Irbite, Minske, Kijeve, Kovrove. Tuloje gaminami motoroleriai „Tyaa”, Kirove „Bsurxa”. Rygoje gaminami mopedai „Pura”, Lvove ir Penzoje    motoriniai dviračiai. Variklius mopedams „Pnra” tiekia Siaulių gamykla „Vairas”.

TSRS importuoja šiuos motociklus: čekoslovakiškus „Ja­va”, „CZ”, „ESO”, vengriškus „Pannonia”, iš VDR —„MZ”, „AWO”, „Simson”. įvežami taip pat čekoslovakiški motoro- „Cezeta”, mopedai „Javeta-sport”, „Javeta-standart”, mopedai „Simson”.

Kokius motociklus gamina Bulgarijoje

Bulgarijoje gaminami 250 cm3 dvitakčiai motociklai „Bal­kan”, kurių konstrukcija turi daug bendro su čekoslovakiš­komis „Javomis”.

Lenkijoje gaminami keturių taktų 350 ir 500 cm3 motociklai „Junak”, 125 ir 175 cm3— dvitakčiai motociklai „WSK”. Jugoslavijoje Zagrebo gamykla „Tomos” motociklus ir mopedus gamina pagal firmos „Puch”, o Sarajevo gamykla „Pretis”— motociklus ir motorolerius pagal firmos „NSU” licenzijas.

Italijoje motociklus gamina „Moto-Guzzi”, „Gilera”, „MV-Augusta”, „Dukati” (Ducati), „Giro d’Italia” ir kitos firmos. Italijoje labai paplitę maži 50-75 cm3 motociklai ir mopedai. Juos gamina „Morini”, „Benelli”, „Rumi”, „Parilla”, „Mondial”, „Motobi” ir kitos firmos.

Stambiausia pasaulyje moto­ciklų gamykla

Japonijos firma „Honda”— stambiausia pasaulyje moto­ciklų gamykla. Per metus ji gamina daugiau kaip 1,8 mili­jono motociklų. Garsios yra ir japornį firmos „Jamacha”, „Suzuki”, „Kavasaki”. 1973 m. „Suzuki” pagamino eksperi­mentinius motociklus su 45 kW galios vieno cilindro Van­kelio varikliais.

Anglų firmos „Vilje” (Villiers), „Ekselsier” (Exelsior), „Grivs”                 (Greeves), „Frensis-Barnet” (Fransis-Barnett), „Ariel” gamina motociklus su dvitakčiais varikliais. „Vilje” gamykla yra didžiausia pasaulyje dvitakčių motociklinių va­riklių gamykla. Anglų firmos „Norton”, „Triumf” (Triumph), „BSA”, „AJS”, „Rojal” (Royal), „Enfield”, „Metčles” (Match­less), „Vincent” gamina 500-650 cm3 darbinio tūrio moto­ciklus su keturtakčiais varikliais.

Švedai turi dvi motociklų gamyklas —„Huskvarna” (Husqvarna) ir „Monark”. Vakary Vokietijoje motociklus gamina šios firmos: „NSU”, „BMW”, „DKW”, „Puch”, „Ciundap” (Zūndapp) ir kitos. Jungtinėse Amerikos Valstijose motociklus gamina „Har­ley-Devidson”, „Indian” ir kitos firmos. JAV motociklai ne­populiarūs ir naudojami tik policijoje ir kariuomenėje.

Motociklų ypatybės

Kiekvienos šalies motociklai turi savitas ypatybes. Tary­binial motociklai pritaikyti blogesniems keliams, žemesnės kvalifikacijos vairuotojams, todėl jie paprastesni, tvirtesni, patvaresni, bet ir sunkesni. Svedijoje mokesčių sistema ir rei­kalavimai vairuotojo teisėms gauti ypač palankūs, kai moto­ciklo masė ne didesnė kaip 75 kg. Todėl švediški motociklai labai lengvi, detalėms naudojami lengvųjų metalų lydiniai ir atsparūs chromo-molibdeno plienai. Itališki motociklai pasi­žymi dideliu greitėjimu, konstrukcijos novatoriškumu; jie va­dinami temperamentingais ir lyginami su raketomis. Gerus lenktyninius motociklus gamina čekoslovakai, italai, anglai, vokiečiai. Pastaruoju metu vis daugiau ima garsėti japoniški motociklai.

Daugilausia motociklų gaminama Japonijoje — apie 3,7 mi­lijono per metus, Prancūzijoje — 1,2 milijono. Tarybų Sąjun­goje 1973 metais pagaminta daugiau kaip 930 tūkstančių mo­tociklų ir motorolerių.

Šaltinio kategorija: motociklų supirkimas

Motociklams buvo naudojami vieno ir kelių cilindrų oru ir vandeniu aušinami varikliai

Motociklams buvo naudojami vieno ir kelių cilindrų oru ir vandeniu aušinami varikliai. Buvo motociklų ir labai ori­ginalios konstrukcijos. Pavyzdžiui, vokišką markės „Megola” motociklą varė penkių cilindrų, natūraliai oru aušinamas žvaigždinis variklis, pritvirtintas prie priekinio rato. Cilind­rt) blokas sukosi kartu su ratu, o variklio velenas, sujungtas su bloku planetine pavara,— priešinga kryptimi. Manyta, kad besisukantieji cilindrai bus geriau oru aušinami ir nekais.

Kokius bruožus įgavo motociklas

Šio amžiaus pradžioje motociklas įgavo savitus konstruk­cinius bruožus, prasidėjo motociklų gamyba pramoniniu mastu, ėmė plisti ir pavadinimas „motociklas”. Sis žodis su­darytas iš lotyniško žodžio „motor”— variklis ir graikiško žodžio „kyklos”— ratas. Pirmojo pasaulinio karo metu moto­ciklas panaudotas kariuomenėje. 1924 metais Vokietijoje apie 180 gamyklų gamino 240 modelių motociklus.

Carinė Rusija motociklų negamino. Pirmasis tarybinis motociklas „CO” sukonstruotas 1924 metais Maskvoje. 1928 m. Iževsko mašing gamykloje pagaminti pirmieji tary­biniai motociklai kl)K, o 1933 metais pradėta serijinė jų ga­myba.

Sunkitujų motociklų su priekabomis gamyba prasidėjo 1935 m. Charkove ir Podolske. Charkove buvo gaminami vie­no cilindro keturtakčiai motociklai, Podolske — dviejų ci­1indrų V formos keturtakčiai motociklai.

Motociklų pramonė XIX amžiaus viduryje

XIX amžiaus viduryje, vykstant pramonės sparčiai tobulėjo degininiai (vidaus degimo) varikliai. K. Bencas 1885 m. benzininj variklj pritaikė triratei karietai — pirmajam automobiliui, o 1886 m. G. Daimleris — mediniam dviračiui — pirmajam motociklui (3 pav.). G. Daimlerio motociklo ratai buvo apmauti geležiniais lankais, ark-linis balnas pritvirtintas viirš cilindro 860 mm aukštyje. Motociklininkas kojomis nesiekė žemės, todėl, norint išlaikyti pusiausvyrą, reikėjo atraminių ratuktį šonuose. Variklis vie¬no cilindro, 264 cm3 talpos, 700 sūk/min, 0,5 AG. Ant variklio veleno buvo ventiliatoriaus sparnuotė cilindrui aušinti. Motociklo masė (svoris) — 90 kg, greitis — nuo 6 iki 12 km/h. Variklio velenas su užpakaliniu ratu sujungtas plokščiu dir¬žu ir krumpliaratine pavara. Prie užpakalinio rato stipinų pritvirtintas didysis krumpliaratis su vidiniais krumpliais. Mažasis krumpliaratis ir du skirtingo skersmens didieji diriniai skriemuliai užmauti ant papildomo velenėlio, pritvir­tinto prie rėmo kairėje rato pusėje. Ant variklio veleno buvo du skirtingo skersmens mažieji diržiniai skriemuliai. Norint sukti ratą, reikėjo svirtimi su ritinėliu jveržti vieną arba kitą diržą. Taigi diržinė pavara atliko dabartinės sankabos ir dvie­jų laipsnių pavarų dėžės vaidmenj.

1895 metais motociklui panaudotos 1888 metais J. Dan­lopo antrą kartą išrastos* oro pripučiamos guminės (pneu­matinės) padangos.

Šaltinis: – oron.lt – motociklų supirkimas

Vokietijos Demokratinėje Respublikoje populiariausias lengvasis automobilis — mikrolitražinis „Trabant”

Vokietijos Demokratinėje Respublikoje populiariausias lengvasis automobilis — mikrolitražinis „Trabant” (pavadinimas reiškia „palydovas, bendrakeleivis”). „Trabantas” — vienintelis pasaulyje masiškai gaminamas lengvasis automobilis su plastmasiniu kėbulu. Nors jų kasmet pagaminama po 100 tūkstančių, bet paklausa tokia didelė, kad VDR gyventojas, norintis įsigyti šią mašiną, turi laukti 5-8 metus.

Po pergalės prieš fašizmą dvi automobilin gamyklos Horch” ir „Audi” Cvikau mieste buvo nacionalizuotos ir sujungtos į liaudies įmonę „Saksonijos žiedas” („Sachsenring”), pavadintą netoli miesto esančios lenktyninės trasos vardu. Per 1951 metų Gegužės pirmosios demonstraciją Cvikau miesto visuomenei pirmąkart buvo parodytas F-8 tipo automobilis su plastmasiniu cluroplasto kėbulu. Niekas tada dar negalvojo, kad šie kėbulai labai išpopuliarės ir kad jiems vartojama plastmasė visiškai pakeis brangius importinius plieninius lakštus. Lengvieji automobiliai P-70 su cluroplasto kėbulu pradedami gaminti serijomis nuo 1955 metų (anksčiau šio automobilio kėbulo karkasas buvo medinis). Kėbulai iš duroplasto turi nemažai privalumų: nerūdija, nepraleidžia šilumos ir triukšmo, tačiau juos pagaminti nelengva, nes technologija dar nepakankamai tobula (dideles detales reikia kaitinti presuose po keliolika minučių). Automobilio P-70 variklio tūris 690 cm3, galia — 22 AG, greitis — 90 km per val. Šis automobilis — vėlesnių „Trabanto” modelių pirmtakas.

Automobilio Trabanto modelis

1964 metais sukuriamas naujas ,Trabanto” modelis („Trabant-601″). Jo kėbulas moderniškesnis, šviesu dideliais langais. Variklis taip pat dvitaktis, dviejų cilindrų, aušinamas oru, tačiau didesnio tūrio (594,5 cm3) ir galingesnis (26 AG). Kaip „Vartburgo”, šio modelio „Trabantų” priekiniai ratai varantieji, priekinių ir užpakalinių ratų pakaba nepriklausoma. Naujojo modelio automobilio ilgis — 3,55 mm, bazė — 2020 mm, svoris 615 kg, maksimalus greitis — 100 km per valandą, šimtui kilometrų jam reikia 6,8 l kuro.

Populiarieji „Trabantai” gaminami jau daugiau kaip 20 metų. Visą šį laiką automobilis buvo modernizuojamas: kuriami tobulesni mazgai, gerėjo jo eksploataciniai rodikliai. „Trabant-601″ — keturvietis, dviejų durų automobilis, tačiau šio modelio automobilių nemažai gaminama ir su trijų durų universalo lipo kėbulu (jų bagažinės tūris — 400 cm3). 1973 m. lapkričio 22 d. buvo pagamintas milijoninis „Trabant”.

„Trabant-601″ modelio automobiliais dalyvaujama žiedinėse ir rali lenktynėse. Varžyboms jie specialiai paruošiami. Sportinėms lenktynėms paruoštas „Trabantais” galima važiuoti 172 km per valandą.

Apie 90% visų VDR pagaminamų „Trabantų” eksportuojama i užsienį: į visas socialistines šalis, taip pat Olandiją, VFR, Belgiją, Islandiją ir kitur.

Šaltinio kategorija: automobilių supirkimas Ukmergėje

Motociklas – ekonomiška transporto priemonė

Motociklas — paprasta, pigi, greita, ekonomiška transpor­to priemonė. Ji sėkmingai panaudojama žemės ūkyje, preky­boje, kariuomenėje, sportinėse varžybose. Motociklas — tai mechaninis žirgas. Motociklininkas turi būti drąsus, ištver­mingas, greitos orientacijos, todėl motociklus ir motorolerius ypač mėgsta jaunimas.

Tačiau motociklas yra pavojinga ir, atsižvelgiant j mūsų respublikos klimatą, sezoninė •transporto priemonė. Mažas neapdairumas, vairavimo klaida, neteisingas eismo situaci­jos ivertinimas — ir galima sunkiai susižaloti, tapti invalidu arba net ir užsimušti. Todėl motociklininkas turi gerai žinoti ne tik eismo taisykles, bet nusimanyti ir apie motociklo san­darą, priežiūrą bei remontą. Jis turi žinoti motociklo dinami­nes ypatybes, ypač jo pastovumą stabdant, sukant, važiuojant slidžiu keliu. Patyręs motociklininkas ne tik moka reguliuoti motociklo mechanizmus, bet sugeba laiku pastebėti gedimus ir juos pašalinti.

Koks turi būti motociklininkas

Labai svarbu, kad motociklininkas mokėtų teikti pirmąją pagalbą. Mokant suteikti pirmąją pagalbą, ištikus avarijai, galima išgelbėti sužeistuosius.

Kiekvienas motociklininkas kelyje turi būti ypač draus­mingas, atidus ir mandagus, griežtai laikytis eismo taisyklių, o tai, kartu su kitų eismo dalyvių drausmingumu, ir sudaro saugų eismą.

Knygelėje pateikiamos reikalingiausios žinios apie moto­ciklus, motorolerius, mopedus, apie jų sandarą, priežiūrą, remontą, vairavimo techniką, motosportą ir kitus dalykus.

Seniausia sausumos transporto priemonė — tai žmonių arba gyvulių velkamos rogės, o šiai dienai – motociklas arba motoroleris. Didelė pažanga šioje srityje padaryta, išradus ratą ir pritaikius jį vežimui. Žmonės ištisus šimtmečius siekė pasigaminti tokį vežimą, kuriuo būty galima važiuoti pačiam, sukant jo ratus. Zmogaus jėga va­rorni vežimai atsirado tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Tokius vežimus bandė pasigaminti nagingi meistrai išradėjai L. Samšurenkovas (1751), I. Kulibinas (1791), E. Artamo­novas (1801) ir kiti. Tačiau to meto vežimai dėl didelio svo­rio ir sunkiai besisukančių ratų netiko naudoti, nes tokiam vežimui varyti neužteko žmogaus jėgos. Tobulinant vežimus, buvo mažinamas ratų skaičius, panaudojami meta­liniai apkaustai. Lengviausias vežimas — dviejų ratų. Ap­žergus toki dviratį ir kojomis atsispyrus žemės, buvo galima važinėti. Važinėjant dviračiais, ypač greičiau riedant I pakalnę, įsitikinta, kad, sukiojant priekinj vairuojamąjį ratą, galima išlaikyti ir pusiausvyrą. Pirmieji dviračiai patraukda­vo meistrų išradėjų dėmesį ne tiek savo praktine nauda, kiek noru sukurti kažką novatoriškiau, originaliau.

Artamonovas savo dviračiu/motociklu

1801 metais E: Artamonovas savo dviračiu iš Uralo nu­važiavo j Maskvą. Vokietijoje medinj dviratj 1813 metais pa­sigamino ir juo važinėjo K. Draisas. Dabartinę for­mą dviratis jgijo 1860-1865 metais*.

1974 m. Italijoje aptiktas Leonardo da Vinčio 1504 m. dviračio pie­šinys. Abu dviračio ratai vienodo skersmens, užpakalinis ratas sukamas pedalais ir grandine, priekinė šakutė lenkta.

Su mumis pasidalino motociklų ir motorolerių supirkėjas – oron.lt. Šis tekstas priskirtas prie motociklų supirkimas kategorijos.

 

Kokios priežastis automobilyje? Gal karbiuratorius?

Kaip dirba paprasčiausias karbiuratorius, taip užklausėme automobilių supirkėjų Kaune. Jie su mumis ir pasidalino savo mintimis.

Degiojo mišinio sudarymo procesas vadinamas karbiuracija. De­giusis mišinys sudaromas karbiuratoriuje. Karbiuratorius dirba pul­verizacijos principu. Jeigu j skystj jkišime vamzdelj ir virš jo atvirojo galo smarkiai pūsime orą, vamzdelyje susidarys praretinimas, todėl skystis kils Į viršų ir oro srauto bus išpurškiama.

Karbiuratorius

Paprasčiausią karbiuratorių (35 pav.) sudaro dvi pagrindinės dalys: plūdės kamera ir maišymo kamera. Plūdes kameroje sumon­tuotas uždarymo mechanizmas, sudarytas iš plūdės, adatinio vožtuvo ir jo lizdo. Vamzdžio formos maišymo kameroje yra siauros žiotys — difuzorius. I jj jkištas iš plūdės kameros ateinantis vamzdelis purkštukas. Piurkštukb ,gale yra tam tikro skersmens ir tam tikros formos skylutė — žikleris. žemiau difuzoriaus jtaisyta droselinė sklendė.

Prisipildant plūdės kamerai degalų, kylanti j viršų plūdė spau­džia vožtuvą, ir šis uždaro lizdo skylę. Jei degaIai nevartojami, jų tiekimas plūdės kamerą nutrūksta degalų lygis joje nesikeičia. Purkštuko degaly išpurškimo skylutė yra 1-2 mm aukščiau už degaltį lygl plūdės kameroje.

Maišymo kamerą su variklio cilindru jungia siurbimo vamzdis. Praretinimas, isusidaręs cilindre ,per jsiurbimo taktą (siurbimo voi­tuvas atidarytas), per vožtuvu neuždengtą siurbimo skylę perduo­damas į maišymo ikamerą. Difuzoriuje dėl padidėjusio juo einančio oro greičio suisidaro praretinimas. Kadangi plūdės kameroje yra atmosferos slėgis, o maišymo kameroje — praretinimas, tai iš purkš­tuko ima trykšti degalai. Oro srauto išskaidyti smulkiais lašeliais degalai garuoja ir intensyviai maišosi su oru.

Cilindrai ir sklendės

Cilindrus patenkančio oro kiekis priklauso nuo droselinės sklendės atidarymo kampo arba nuo alkūninio veleno sukimosi dažnio.Zemėjant degalų lygiui plūdės kameroje, žemyn leidžiasi ir plū­dė, ir pro atsidariusio uždarymo vožtuvo lizdo skylę degalai vėl ima tekėti į plūdės kamerą.dės ,kameroje visada palaikomas varikliui reikalingas degalų lygis, o maišymo kameroje iš degalų ga­ry ir oro sudaromas degusis mi­šinys.

Bakas ir filtrai

Iš bako degalai patenka į filtrinius nusodintuvus. Juose nuo degalų atskiriamos mechaninės .priemaišos ir vanduo. Sunkvežimiuo­rse filtrinis nusodintuvas jtaisytas ant rėmo prie degalų bako. De­galus iš bako pro smulkųjj filtrą j karbiuratorių varo siurblys, su­montuotas ant karterio tarp cilindry eilių (3HJI-130) arba viename skirstomųjų krump1iaračių dan,gtelio šone (3M3-53-12).

Degusis mišinys iš degaly ir oro sudaromas karbiuratoriuje. Sis prietaisas jtaisytas virš variklio ant degalų isiurbimo vamzdžio. Oras prieš patekdamas j karbiuratorių išvalomas filtre, pritvirtintame arba tiesio,g iprie karbiuratoriaus, arba iš šono ,prie variklio (tada •jis su karbiuratoriumi esti !sujungtas atvamzdžiu).

Pagrindinis šaltinis: automobilių supirkimas Kaune

Svarus devynioliktojo amžiaus technikos laimėjimas elektromobilis

Svarus devynioliktojo amžiaus technikos laimė­jimas elektromobilis — kurį laiką net pirmavo tarp to meto įvairių savaeigių ekipažų. Jis pirmasis įveikė šimto kilometrų per valandą greičio ribą, pra­lenkęs netobulus savo bendraamžius benzininius ir garo automobilius. Šį rekordą pasiekė belgas Ca­mille Jenatzy savo specialiai greičio rekordams siek­ti sukonstruotu elektriniu ekipažu. Tai buvo vien­vietis cigaro formos elektromobilis su prasmingu pavadinimu „Jamais contente” („Visada nepatenkin­tas”). Tais laikais labai didelį greitį 106 kilomet­rus per valandą — šis elektromobilis pasiekė vieno kilometro atkarpoje. Rekordas užfiksuotas 1899 m. gegužės 1 dieną.

Tačiau ne visai teisinga manyti, kad pirmųjų elektromobilių rekordiniai rodikliai liudija nepap­rastą techninį tobulumą. Suprantama, kad jie negalėjo būti be trūkumų, iš kurių didžiausiu galėtu­me laikyti sunkius akumuliatorius, nepajėgiančius sukaupti daug energijos, reikalingos važiuoti greit ir ilgai be papildomo pakrovimo. Elektrinių ekipažų akumuliatorių energijos pakakdavo vidutiniu grei­čiu važiuoti vos penkiasdešimt kilometrų. Jeigu vai­ruotojas norėjo važiuoti greičiau, dažniau reikėdavo keisti išsikrovusius sunkius švino akumuliato­rius. Štai kodėl 100 km/h greičiu buvo galima nu­važiuoti vos kelis kilometrus… Elektromobilius ilgai­niui nukonkuravo automobiliai su vidaus degimo varikliais, nes tokie varikliai buvo patikimesni, eko­nomiškesni.

Elektromobilio atgimimas

Šiandien, maždaug po šimto metų, kadaise už­mirštas elektromobilis vėl prisimenamas dėl jo ge­rųjų savybių — tų, kurių neturi buvęs konkurentas šiuolaikinis automobilis. Kai vis labiau pavargstame nuo automobilių triukšmo, esame priversti kvėpuoti jų teršiamu oru, kai susimąstome apie kitokias pra­žūtingas automobilizacijos pasekmes, prisiminti elek­tromobill nereiškia grįžti praeitį. Paprasčiausiai se­ni konkurentai iš naujo susitinka, ir kiekvienas iš jų gali ir turi tarnauti žmogui.

Garu varomų ekipažų kūrėjai su pavydėtinu atkaklumu iki pat XIX a. pabaigos tobulino variklio konstrukciją, tačiau pastangos sukurti tokią garo rnašiną, kurią būtų galima naudoti kaip galingą, pa­togų savaeigių ekipažų variklį ėjo niekais. Didžiau­sia kliūtis — pernelyg didelis garo katilo svoris, be to, katilas kiekvienu momentu galėjo sprogti. Ne­imanoma buvo išvengti ir gremėzdiškų viso garo eki­pažo gabaritų.

Tačiau patirtis, sukaupta kuriant garo variklius, buvo labai naudinga. Savaeigių ekipažų kūrėjai iš­siaiškino, kokiomis būtinomis savybėmis turi pasižy­mėti variklis: jis turi būti nedidelis, lengvas, greit užvedamas, vartoti nebrangų, lengvai prieinamą ku­rą, kurio turi užtekti nuvažiuoti ne vieną šimtą ki­lometrų.

Kategorija ir šaltinis: automobilių supirkimas Alytuje

Alyvos filtrai ir radiatorius

Kalbinti automobilių supirkėjai Šiauliuose automobilio eksplotavimo ilgaamžiškumas yra: alyvos keitimas tada, kada jis reikalingas, jokiais būdais neuždelst su pakeitimu.

Alyvos filtrai

llgainiui eksploatuojamo automobilio alyva ,blo,gė­ja, nes ją užteršia metalinių detalių dilimo produktai ir nuodegų dalelės, kurios isusidaro alyvai liečiantis su karštomis cilindrų sie­nelėmis. Alyva, plaudama karštas detales, koksuojasi, joje atsiranda dervos ir lako tipo produktų. Sios priemaišos kenkia varikliui, todėl alyva valoma, t. y. filtruojama.

Alyvos išcentrinis filtras

Autornobilių 3HJI-130 ir KaMA3 varik­liuose naudojami išcentriniai alyvos filtrai isu reaktyvine ,pavara. Filtrą (31 pav.) sudaro korpusas su ašimi, ant ašies guolio isumon­tuotas rotorius ir ,gaubtas. Zemiau rotoriaus jtaisyti du žikleriai ir filtravimo tinklelis,. Ziklerių skylutės nukreiptos j skirtin,ga,s puses. Gaubtas veržle įtvirtintas ant rototiaus ašies ir iš viršaus uždengtas dangteliu, priveržtu sparnuotąja veržle. Rotorius sukasi veikiamas pro abu žiklerius trykštančios alyvos srauto. Var.iklio KaMA3-740 filtro rotorius sukasi veikiamas iš rotoriaus ašies tūtos ištekančio alyvos reaktyvinio srauto jėgos.

Alyva pirmiausia patenka rotoriaus tuščiavidurę ašį, paskui – į gaubtą. Sukantis rotoriui, sunkios alyvos priemaišų dalelės bloškiamos prie gaubto sienelių — ten susidaro nuosėdų sluoksnis. Paskui alyva teka pro tinklelį ir nufiltruota išpurškiama žiklerių. Paskui ji suteka į karterio dugninę.

alyvos išcentrinis filtras

Alyvos radiatorius

Kai lauke karšta ir kai važiuojama sunkiai įveikiamais kelio ruožais, alyva gali labai įkaisti ir todėl pasidaryti visai skysta. Tada iš karto ,sumažėja slėgis tepimo sistemoje.

Kad nepasidarytų per daug skysta, alyva aušinama. Tam tikslui variklio tepimo sistemoje yra surnontuotas alyvos radiatorius. Jį sudaro bakeliai, sujungti horizontaliais vamzdeliais. Kad būtų di­desnis aušinimo ipaviršius ir standesnis radiatorius, vamzdeliai da­romi su metalinėmis briaunelėmis. Automobilio 314JI-130 alyvos ra­diatorių sudaro briaunotų (kad ibūtų didesnis šilumos atidavimo pa­viršius) vamzdelių igyvatukas.

Alyvos radiatoriuje alyva sutinka labai nedidelį pasipriešinimą, todėl slėgis sistemoje gali sumažėti, ir j tepamus ,paviršius pateks mažiau alyvos. Kad taip neatsitiktų, alyvos radiatorius įjungiamas čiaupu. Prieš čiaupą įtaisy-tas apsauginis vožtuvas užsidaro ir ne­praleidžia alyvos j radiatorių, kai slėgis tepimo sistemoje pasidaro mažesnis kaip 0,1 MPa.

Variklyje 3HJI-130 alyva j radiatorių teka iš apatinės siurblio sekcijos. Išjun,gus radiatorių, visa alyva pro dangtelyje įmontuotą reguliavimo vožtuvą teka j siurblio siurbimo ertmę, ap­lenkdama radiatorių.

Automobilių variklitį tepimo :sistemoje visa alyva, pratekėjusi radiatorių, suteka j karterio dugninę.

Variklis – technologijos

Kai variklis neįšilęs, slėgis te,pimo sistemoje igali padidėti tiek, kad ims trūkinėti tepimo sistemos kanalai. Kad taip neatsitikty ir alyva būtų tiekiama normaliai net ir tada, kai smarkiai išdilusios detalės, tepimo :sistemoje įtaisytas redukcinis vožtuvas.

Variklyje 3M3-53-12 redukcinis vožtuvas įtaisytas siurblio kor­puse. Variklyje 3H,TI-130 siurblio viršutinės sekcijos redukcinis vož­tuvas įmontuotas ketiniame tarpiklyje tar,p viršutinės ir apatinės siurblio ■sekcijų. Gamykloje redukcinis vožtuvas sureguliuojamas 0,2-0,4 MPa slėgiui. Eksploatūojant automobilj, jo paprastai ne­reikia reguliuoti.

Automobilyje KaMA3 kiekviena variklio alyvos siurblio sekcija turi po apsauginį vožtuvą, sureguliuotą 0,8-0,85 MPa slėgiui. Slė­gimo sekcijos korpuse jtaisytas diferencinis vožtuvas, palaikantis pagrindinėje magistralėje 0,4-0,45 MPa slėgį.

Užsiteršus visasraučiam filtrui su keičiamais filtravimo elemen­tais, alyva j pa,grindinę magistralę tekės pro filtro reguliavimo vož­tuvą.

Automobilyje KaMA3 variklio išcentrinio alyvos filtro korpuse yra du vožtuvai: vienas — reguliavimo, neleidžiantis slėgiui prieš išcent­rinį filtrą padidėti daugiau kaip iki 0,65 MPa, ir kitas — apsauginis, isureguliuotas 0,05-0,07 MPa slėgiui.

 

Priežastis variklio tepimo sistema

Kodėl automobilius pardavinėja? Kodėl juos superka automobilių supirkėjai? Paprastas atsakymas – tepimo sistema. Kai ji funkcionuoja netinkamai, didelė tikimybė, kad automobilis ilgai nevažiuos.

Tepimo sistemą sudaro alyvos Iaikymo, tiekimo, valymo, aušinimo prietaisai, vamzdeliai ir kanalai. Trumpai pana,grinėsime variklio 3HJI-130 tepimo sistemą (27 pav.). Variklio 31/1J1-130 tepimo sistemos schema parodyta 27 paveiks­le, a. Alyva iš karterio dugninės pro ėmiklį patenka j alyvos siurblį.

27 pav. tepimo sistema

Apatinė siurblio sekcija alyvą varo į radiatorių ir iš jo — į variklio karterio dugninę. Viršutinė siurblio sekcija varo alyvą cilindrų bloko užpakalinės pertvaros kanalu j alyvos filtro korpusą.

Filtras ir alyva

Iš filtro alyva patenka į skirstymo kamerą, esančią cilindry bloko užpakalinėje pertvaroje. Iš jos alyva išstumiama j du (kairjjį ir deši­nįjį) išilginius magistralinius cilindry bloko kanalus. Jais tam tikru slėgiu varoma alyva tepamos kreipiančiosios jvorės ir skirs­tymo velenėlio atraminiai kakliukai — švaistiklių guoliai. Iš deši­niojo magistralinio kanalo priekinio galo alyva tiekiama kompresoriui tepti. Skirstymo velenėlio vidurinio kakliuko tepimo skylutėms suta­pus su ,cilindrų bloko skylutėmis (skirstymo velenėliui apsisukus vie­ną kartą, skylutės irgi sutampa vieną kartą), alyva įpurškiama j ci­lindrų galvutės kanalus. Iš šių kanaly pulsuojanti alyvos srove1ė stovelių atraminių paviršių ,grioveliais, svirčių ašimis ir tarpeliais tarp stovelių skylės sienelių ir pro tą skylę prakišto varžto patenka j svirčių tuščiavidures ašis (27 pav., b) ir toliau pro, šių ašių .skylu­tes — j jvores.

Iš tarpelio tarp svirties skylės ir jos ašies trumpojo peties kanalu alyva patenka ant strypų rutunnių atramy (27 pav., c), ant vožtuvų stiebelių ir jų sukimo mechanizmus. Skirstymo velenėlio priekinio kakliuko kanalu islegiama alyva teka j atraminj flanšą. Kitos varik­lio detalės arba aptaškomos alyva, arba alyva ant jų teka savitaka.

Cilindrai

Ant cilindro sienelių alyva iš,purškiama pro švaistiklio skylutę, kai ši skylutė sutampa su alkūninio veleno alyvos kanalu (27 pav., d) . Alyva, kurią nuo cilindro sienelių nubraukia tepalinis žiedas, pro stūmoklio griovelio skylutę teka j stūmoklio vidinę ,ertmę ir tepa stūmoklio piršto atramas stūmoklio prielajose ir viršutinėje švais­tikIio galvutėje.

Skirstomieji krumpliaračiai tepami alyva, tekančia savitaka iš cilindry ,galvutės einančiais kanalais.

Variklio 3M3-53-12 (28 ,pav.) tepimo sistemoje slegiama alyva tepami alkūninio veleno pagrindiniai ir guoliai, skirs­tymo velenėlio ,guoliai, svirčių ašis, skirstytuvo ir alyvos isiurblio pavaros velenas.

Cilindrai, švaistiklių viršutinių ,galvučių jvorės, vožtuvų

pirštai, kėlikliai ir skirstymo velenėlio kumšteliai te­pami ištaškoma alyva.

Skirstymo velenėlio pavaros krumpliaračiai tepami alyva, ište­kančia iš filtro, o skirstytuvo ipavara ir jos krumpliaračiai — alyva, ištekančia iš ertmės, esančios tarp skirstymo velenėlio penktojo kak­liuko ir cilindry bloko kamščio.

Prieš aušinimo sistemos radiatorių jtaisytas alyvos radiatorius. Jis įjungiamas ir išjun,giamas čiaupu.

Automobilio KamA3 variklio tepimo sistema parodyta 29 paveiks­le. Alyvą iš karterio dugninės pro ėmiklj siurbia dviejų sekcijų aly­vos siurblys. Iš siurblio slėgimo sekcijos alyva priekinės sienelės kanalu varoma į visasrautj filtrą su dviem filtravimo elementais. Išvalyta alyva varoma ,pagrindinę ma;gistralę. Iš jos cilindrų ;bloko pertvary kanalais alyva eina alkūninio veleno pagrindinius guolius.

Automobilių supirkimas Vilniuje

 

Automobilių supirkimas kai problema – variklis

Suslėgimas   stūmoklis iš art slenka j vrt. Ir siurbimo, ir išmetimo skylės uždengtos. Tūris virš: stūmoklio mažėja, todėl slėgis takto pabai,goje padidėja iki 1,0-1,2 MPa, o temperatūra pakyla iki 350-450 °C. Darbinis mišinys suslegiamas, todėl geriau išga­ruoja benzinas ir jo garai geriau susimaišo su oru.

Darbo eiga (degimas ir plėtimasis) — suslėgtą darbinį mišinį uždega kibirkštis. Veikiamas besiplečiančių dujų slė,gio, stūmoklis iš vrt slenka ar.t. Siurbimo ir išmetimo skylės uždengtos. Dujū slė­gis pakyla 3,5-4,0 MPa, temperatūra — iki 2000 °C.

Išmetimas —Istūmoklis iš art Islenka vrt. Išmetimo skylė ati­dengta. Dujų slegis sumažėja iki 0,11-0,12 MPa, temperatūra — iki 300-400°C.

Keturtakčio dyzelinio variklio darbo ciklas panašus karbiurato­rinio variklio. Jj tai.p pat sudaro keturi taktai.

Isiurbimasstūmoklis slenka iš vrt art. Siurbimo skylė ati­dengta. Dėl susidariusio praretinimo cilindrą ,pripildo oras. Oro islė­gis takto pabaigoje 0,075-0,085 MPa, temperatūra 90-125°C.

Suslėgimas —stūmoklis iš art slenka vrt. Siurbimo ir išmetimo skylės uždengtos. Oras cilindre suslegiamas. Kadangi suslegimo laipsnis dyzelinio variklio cilindruose didesnis (15-20), tai dides­nis ir slėgis (3,0-4,0 MPa), ir temperatūra (600-700°C). Tokia aukšta suslėgto oro temperatūra reikalinga tam, kad užsidegtų Ž ci­lindrą jpurkšti dyzeliniai degalai.

Darbo eiga, išmetimas ir kitos sistemos

Darbo eigasusiėgimo takto pabai,goje j cilindrą purkštuvu 15,0-20,0 MPa slėgiu smulkiais lašeliais įpurškiami, dyzeliniai de­,galai. Susimaišę su jkaitusiu oru, degalai užsidega, todėl slėgis cilindre padidėja iki 7,0-9,8 MPa, o temperatūra pakyla 1800— 2000 °C. Veikiamas susidariusio slėgio, stūmoklis iš vrt slenka į art. Siurbimo ir išmetimo skylės uždengtos.

Išmetimasstūmoklis iš art slenka j vrt. Išmetimo skylė ati­dengta. Dujų temperatūra sumažėja iki 300-400 °C, slėgis — iki 0,11-0,12 MPa. Deginiai išstumiami iš cilindro.

Kad vidaus degimo variklis normaliai dirbttį, jame, be .alkūninio, dar yra dujų skirstymo mechanizmas ir keturios sistemos: aušinimo, tepimo, maitinimo ir uždegimo. Dyzeliniame variklyje uždegimo sis­temos nėra.

Alkūninis mechanizmas priima besiplečiančių dujų slėgj ir stū­moklio Islankiojatnąjį judesį ,paverčia alkūninio veleno sukamuoju judesiu.

Duių skirstymo mechanizmas tam tikru momentu cilindrą įlei­džia reikiamą kiekj degiojo mišinio ir iš jo išleidžia deginius.

Aušinimo ir maitinimo sistemos

Aušinimo sistema reikalinga dirbančio variklio kaistančioms de­talėms aušinti. Cia bus nagrinėjami automobiliai su skystine auši­nimo sistema.

Tepimo sistemos alyva tepami ir šiek tiek vėsinami variklio de­talių trinties paviršiai. Tepimo sistemos filtrais valoma alyva (iš jos ,pašalinamos mechaninių priemaišų dalelės).

Maitinimo sistema sudaro de,gųjį mišinį, tiekia jj variklio cilindrus ir pašalina de,gimo produktus. Karbiuratoriniuose varikliuose degusis mišinys sudaromas iš benzino gartį ir oro, dujų varikliuo­se — iš dujų ir oro. Dyzelinio varik1io maitinimo sistemos prietaisai cilindrus dideliu slėgiu smulkiais lašeliais įpurškia dyzelinius degalus.

Uždegimo sistema žemosios įtampos srovę paverčia aukštosios įtampos srove. Gavusios tokios įtampos srovę, užde,gimo žvakės ki­birkštimi uždega darbinį mišinį.

Vienacilindriame variklyje vienai darbo eigai tenka trys paren­giamieji taktai, todėl toks variklis dirba netolygiai. Be to, igana di­delė ir variklio masė, tenkanti galios vienetui. Daugiacilindriai va­rikliai šių trūkumų neturi. Tokiuose varikliuose esti keletas cilindry, o jtį švaistikliai sujungti su bendro veleno iskriejikais.

Daugiacilindriai varikliai

 

Daugiacilindriuose varikliuose darbo taktai nesutampa, todėl parengiamieji taktai vyksta dėl energijos, kuri išsiskiria darbo takto metu viename iš ci1indrų. Siuo atveju smagratis ne toks svarbus, todėl jis daromas len,gvesnis — tada variklio masė, tenkanti ,galios vienetui, būna mažesnė, ‘dattg tolygiau dirba variklis. Variklių cilindrai gali būti sumontuoti viena eile vertikaliai arba pasvirai ir dviem eilėmis (kampas tarp eilių 90°).

Ką kalba automobilių supirkėjai Alytuje

Daugelis automobilių supirkėjų priduria, kad dažnai pasitaiko kažkur 70 proc. visų superkamų automobilių turinti variklio problemų. Taip pat priduria, kad dažnas atvejis – jau senas automobilis ir nori juo atsikratyti. Alytuje didžioji dalis pasitaikydavo seni automobiliai, kuriuos supirkdavo supirkėjai. Šiame mieste nėra taip daug asmenų, kurie užsiimtų šia veikla. Lyginant su Vilniumi, tai tikrai nedaug.

šaltinis: Automobilių supirkimas Alytuje