Svarus devynioliktojo amžiaus technikos laimėjimas elektromobilis

Svarus devynioliktojo amžiaus technikos laimė­jimas elektromobilis — kurį laiką net pirmavo tarp to meto įvairių savaeigių ekipažų. Jis pirmasis įveikė šimto kilometrų per valandą greičio ribą, pra­lenkęs netobulus savo bendraamžius benzininius ir garo automobilius. Šį rekordą pasiekė belgas Ca­mille Jenatzy savo specialiai greičio rekordams siek­ti sukonstruotu elektriniu ekipažu. Tai buvo vien­vietis cigaro formos elektromobilis su prasmingu pavadinimu „Jamais contente” („Visada nepatenkin­tas”). Tais laikais labai didelį greitį 106 kilomet­rus per valandą — šis elektromobilis pasiekė vieno kilometro atkarpoje. Rekordas užfiksuotas 1899 m. gegužės 1 dieną.

Tačiau ne visai teisinga manyti, kad pirmųjų elektromobilių rekordiniai rodikliai liudija nepap­rastą techninį tobulumą. Suprantama, kad jie negalėjo būti be trūkumų, iš kurių didžiausiu galėtu­me laikyti sunkius akumuliatorius, nepajėgiančius sukaupti daug energijos, reikalingos važiuoti greit ir ilgai be papildomo pakrovimo. Elektrinių ekipažų akumuliatorių energijos pakakdavo vidutiniu grei­čiu važiuoti vos penkiasdešimt kilometrų. Jeigu vai­ruotojas norėjo važiuoti greičiau, dažniau reikėdavo keisti išsikrovusius sunkius švino akumuliato­rius. Štai kodėl 100 km/h greičiu buvo galima nu­važiuoti vos kelis kilometrus… Elektromobilius ilgai­niui nukonkuravo automobiliai su vidaus degimo varikliais, nes tokie varikliai buvo patikimesni, eko­nomiškesni.

Elektromobilio atgimimas

Šiandien, maždaug po šimto metų, kadaise už­mirštas elektromobilis vėl prisimenamas dėl jo ge­rųjų savybių — tų, kurių neturi buvęs konkurentas šiuolaikinis automobilis. Kai vis labiau pavargstame nuo automobilių triukšmo, esame priversti kvėpuoti jų teršiamu oru, kai susimąstome apie kitokias pra­žūtingas automobilizacijos pasekmes, prisiminti elek­tromobill nereiškia grįžti praeitį. Paprasčiausiai se­ni konkurentai iš naujo susitinka, ir kiekvienas iš jų gali ir turi tarnauti žmogui.

Garu varomų ekipažų kūrėjai su pavydėtinu atkaklumu iki pat XIX a. pabaigos tobulino variklio konstrukciją, tačiau pastangos sukurti tokią garo rnašiną, kurią būtų galima naudoti kaip galingą, pa­togų savaeigių ekipažų variklį ėjo niekais. Didžiau­sia kliūtis — pernelyg didelis garo katilo svoris, be to, katilas kiekvienu momentu galėjo sprogti. Ne­imanoma buvo išvengti ir gremėzdiškų viso garo eki­pažo gabaritų.

Tačiau patirtis, sukaupta kuriant garo variklius, buvo labai naudinga. Savaeigių ekipažų kūrėjai iš­siaiškino, kokiomis būtinomis savybėmis turi pasižy­mėti variklis: jis turi būti nedidelis, lengvas, greit užvedamas, vartoti nebrangų, lengvai prieinamą ku­rą, kurio turi užtekti nuvažiuoti ne vieną šimtą ki­lometrų.

Kategorija ir šaltinis: automobilių supirkimas Alytuje

Automobilių supirkimas kai problema – variklis

Suslėgimas   stūmoklis iš art slenka j vrt. Ir siurbimo, ir išmetimo skylės uždengtos. Tūris virš: stūmoklio mažėja, todėl slėgis takto pabai,goje padidėja iki 1,0-1,2 MPa, o temperatūra pakyla iki 350-450 °C. Darbinis mišinys suslegiamas, todėl geriau išga­ruoja benzinas ir jo garai geriau susimaišo su oru.

Darbo eiga (degimas ir plėtimasis) — suslėgtą darbinį mišinį uždega kibirkštis. Veikiamas besiplečiančių dujų slė,gio, stūmoklis iš vrt slenka ar.t. Siurbimo ir išmetimo skylės uždengtos. Dujū slė­gis pakyla 3,5-4,0 MPa, temperatūra — iki 2000 °C.

Išmetimas —Istūmoklis iš art Islenka vrt. Išmetimo skylė ati­dengta. Dujų slegis sumažėja iki 0,11-0,12 MPa, temperatūra — iki 300-400°C.

Keturtakčio dyzelinio variklio darbo ciklas panašus karbiurato­rinio variklio. Jj tai.p pat sudaro keturi taktai.

Isiurbimasstūmoklis slenka iš vrt art. Siurbimo skylė ati­dengta. Dėl susidariusio praretinimo cilindrą ,pripildo oras. Oro islė­gis takto pabaigoje 0,075-0,085 MPa, temperatūra 90-125°C.

Suslėgimas —stūmoklis iš art slenka vrt. Siurbimo ir išmetimo skylės uždengtos. Oras cilindre suslegiamas. Kadangi suslegimo laipsnis dyzelinio variklio cilindruose didesnis (15-20), tai dides­nis ir slėgis (3,0-4,0 MPa), ir temperatūra (600-700°C). Tokia aukšta suslėgto oro temperatūra reikalinga tam, kad užsidegtų Ž ci­lindrą jpurkšti dyzeliniai degalai.

Darbo eiga, išmetimas ir kitos sistemos

Darbo eigasusiėgimo takto pabai,goje j cilindrą purkštuvu 15,0-20,0 MPa slėgiu smulkiais lašeliais įpurškiami, dyzeliniai de­,galai. Susimaišę su jkaitusiu oru, degalai užsidega, todėl slėgis cilindre padidėja iki 7,0-9,8 MPa, o temperatūra pakyla 1800— 2000 °C. Veikiamas susidariusio slėgio, stūmoklis iš vrt slenka į art. Siurbimo ir išmetimo skylės uždengtos.

Išmetimasstūmoklis iš art slenka j vrt. Išmetimo skylė ati­dengta. Dujų temperatūra sumažėja iki 300-400 °C, slėgis — iki 0,11-0,12 MPa. Deginiai išstumiami iš cilindro.

Kad vidaus degimo variklis normaliai dirbttį, jame, be .alkūninio, dar yra dujų skirstymo mechanizmas ir keturios sistemos: aušinimo, tepimo, maitinimo ir uždegimo. Dyzeliniame variklyje uždegimo sis­temos nėra.

Alkūninis mechanizmas priima besiplečiančių dujų slėgj ir stū­moklio Islankiojatnąjį judesį ,paverčia alkūninio veleno sukamuoju judesiu.

Duių skirstymo mechanizmas tam tikru momentu cilindrą įlei­džia reikiamą kiekj degiojo mišinio ir iš jo išleidžia deginius.

Aušinimo ir maitinimo sistemos

Aušinimo sistema reikalinga dirbančio variklio kaistančioms de­talėms aušinti. Cia bus nagrinėjami automobiliai su skystine auši­nimo sistema.

Tepimo sistemos alyva tepami ir šiek tiek vėsinami variklio de­talių trinties paviršiai. Tepimo sistemos filtrais valoma alyva (iš jos ,pašalinamos mechaninių priemaišų dalelės).

Maitinimo sistema sudaro de,gųjį mišinį, tiekia jj variklio cilindrus ir pašalina de,gimo produktus. Karbiuratoriniuose varikliuose degusis mišinys sudaromas iš benzino gartį ir oro, dujų varikliuo­se — iš dujų ir oro. Dyzelinio varik1io maitinimo sistemos prietaisai cilindrus dideliu slėgiu smulkiais lašeliais įpurškia dyzelinius degalus.

Uždegimo sistema žemosios įtampos srovę paverčia aukštosios įtampos srove. Gavusios tokios įtampos srovę, užde,gimo žvakės ki­birkštimi uždega darbinį mišinį.

Vienacilindriame variklyje vienai darbo eigai tenka trys paren­giamieji taktai, todėl toks variklis dirba netolygiai. Be to, igana di­delė ir variklio masė, tenkanti galios vienetui. Daugiacilindriai va­rikliai šių trūkumų neturi. Tokiuose varikliuose esti keletas cilindry, o jtį švaistikliai sujungti su bendro veleno iskriejikais.

Daugiacilindriai varikliai

 

Daugiacilindriuose varikliuose darbo taktai nesutampa, todėl parengiamieji taktai vyksta dėl energijos, kuri išsiskiria darbo takto metu viename iš ci1indrų. Siuo atveju smagratis ne toks svarbus, todėl jis daromas len,gvesnis — tada variklio masė, tenkanti ,galios vienetui, būna mažesnė, ‘dattg tolygiau dirba variklis. Variklių cilindrai gali būti sumontuoti viena eile vertikaliai arba pasvirai ir dviem eilėmis (kampas tarp eilių 90°).

Ką kalba automobilių supirkėjai Alytuje

Daugelis automobilių supirkėjų priduria, kad dažnai pasitaiko kažkur 70 proc. visų superkamų automobilių turinti variklio problemų. Taip pat priduria, kad dažnas atvejis – jau senas automobilis ir nori juo atsikratyti. Alytuje didžioji dalis pasitaikydavo seni automobiliai, kuriuos supirkdavo supirkėjai. Šiame mieste nėra taip daug asmenų, kurie užsiimtų šia veikla. Lyginant su Vilniumi, tai tikrai nedaug.

šaltinis: Automobilių supirkimas Alytuje