Mikroautobuso ar sunkvežimio kabina turi būti antri namai vairuotojui
2017-07-27

J. Lenuaras suprato esminius mašinos trūkumus

Prancūzų mechanikas J. Lenuaras anksčiau už savo amžininkus suprato principinius garo mašinų trūkumus. 1860 metais Paryžiuje jis pagamino varik­lį, kurio matmenys ir išvaizda buvo labai panašūs garo mašinos, bet veikė jis visai kitokiu principu. Lenuaro variklis — dvigubo veikimo, o kuras švie­čiančių (degių) dujų ir oro mišinys. Kuro mišinys buvo paduodamas pakaitomis iš vienos ir iš kitos stūmoklio pusės, jis užsidegdavo nuo elektros kibir­kšties. Variklis aušinamas vandeniu. Tačiau viltys panaudoti Lenuaro variklį savaeigiui ekipažui nepa­siteisino. Greitai sukdamasis (šimtas su viršum sūkių per minutę) variklis dirbo nepatikimai ir sudeginda­vo per vaiandą po pusantro kubinio metro šviečian­čių dujų tepasiekdamas vos vienos arklio jėgos ga­lią. „Tai ne variklis, o dujų rijikas”, — taip buvo at­siliepiama apie naująjį Lenuaro variklį. Nors šio va­riklio trūkumai iš karto krito akis, vis tiek buvo aišku, kad jis savo veikimo principais pranašesnis už garo mašiną: kuras, patekęs į variklio cilindrą, jame ir sudegdavo (todėl jis pava­dintas vidaus degimo varikliu), o ga­ro mašinoje pirmiausia reikėdavo kaitinti katilą, kad vanduo virstų ga­rais, kurie, patekę mašinos cilindrą, stumdydavo jos stūmoklį.

Kam teko patobulinti Lenuaro variklį?

Patobulinti Lenuaro variklį pasi­sekė Kelno gyventojui Nikolajui Augustui Otui (Otto). Jo variklis 1867 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje laimėjo pirmąjį prizą. Oto variklio cilindrą kuro mišinys buvo paduodamas tik iš vienos stūmoklio pusės — priešingos svertui. Ši naujovė iš karto panaikino keletą konstrukcinių sunkumų, su kuriais išradėjai susidurdavo bandydami paversti garo mašiną vidaus degimo varikliu. Šį tą pakeitęs savo variklio kons­trukcijoje, 1876 m. Otas pagamino pirmąjį dujinį keturtaktį vieno cilindro stūmoklinį variklį, kuris buvo trijų arklio jėgų galios ir galėdavo daryti 180 sūkių per minutę. Šio variklio darbo ciklą sudarė ke­turi taktai. Stūmokliui slenkant nuo cilindro galvu­tės, degių dujų ir oro mišinys buvo įsiurbiamas per vožtuvą į cilindrą, t. y. vyko siurbimas pirmas tak­tas. Stūmokliui slenkant priešingą pusę, vožtuvas užsidarydavo ir mišinys buvo suslegiamas įvyk­davo antras taktas — slėgimas. Suslėgtas mišinys už­sidegdavo nuo elektra įkaitintos platininės vielelės. Degdamos dujos plėsdavosi ir stumdavo stūmoklį. Šis atliekamas mechaninis darbas yra trečias tak­tas darbinė eiga. Slinkdamas cilindro galvutės link stūmoklis per kitą vožtuvą išstumdavo sudegu­sias dujas — įvykdavo išmetimas — ketvirtas, pasku­tinis, taktas. Šie nuosekliai pasikartojantys variklio veikimo taktai — siurbimas, slėgimas, darbinė eiga, išmetimas ir sudaro vadinamąjį Oto keturtaktį ciklą.

Daugiau info rasite šia tema: automobilių supirkimas trakuose