Kokios priežastis automobilyje? Gal karbiuratorius?
2017-04-07
Vokietijos Demokratinėje Respublikoje populiariausias lengvasis automobilis — mikrolitražinis „Trabant”
2017-05-05

Motociklas – ekonomiška transporto priemonė

Motociklas — paprasta, pigi, greita, ekonomiška transpor­to priemonė. Ji sėkmingai panaudojama žemės ūkyje, preky­boje, kariuomenėje, sportinėse varžybose. Motociklas — tai mechaninis žirgas. Motociklininkas turi būti drąsus, ištver­mingas, greitos orientacijos, todėl motociklus ir motorolerius ypač mėgsta jaunimas.

Tačiau motociklas yra pavojinga ir, atsižvelgiant j mūsų respublikos klimatą, sezoninė •transporto priemonė. Mažas neapdairumas, vairavimo klaida, neteisingas eismo situaci­jos ivertinimas — ir galima sunkiai susižaloti, tapti invalidu arba net ir užsimušti. Todėl motociklininkas turi gerai žinoti ne tik eismo taisykles, bet nusimanyti ir apie motociklo san­darą, priežiūrą bei remontą. Jis turi žinoti motociklo dinami­nes ypatybes, ypač jo pastovumą stabdant, sukant, važiuojant slidžiu keliu. Patyręs motociklininkas ne tik moka reguliuoti motociklo mechanizmus, bet sugeba laiku pastebėti gedimus ir juos pašalinti.

Koks turi būti motociklininkas

Labai svarbu, kad motociklininkas mokėtų teikti pirmąją pagalbą. Mokant suteikti pirmąją pagalbą, ištikus avarijai, galima išgelbėti sužeistuosius.

Kiekvienas motociklininkas kelyje turi būti ypač draus­mingas, atidus ir mandagus, griežtai laikytis eismo taisyklių, o tai, kartu su kitų eismo dalyvių drausmingumu, ir sudaro saugų eismą.

Knygelėje pateikiamos reikalingiausios žinios apie moto­ciklus, motorolerius, mopedus, apie jų sandarą, priežiūrą, remontą, vairavimo techniką, motosportą ir kitus dalykus.

Seniausia sausumos transporto priemonė — tai žmonių arba gyvulių velkamos rogės, o šiai dienai – motociklas arba motoroleris. Didelė pažanga šioje srityje padaryta, išradus ratą ir pritaikius jį vežimui. Žmonės ištisus šimtmečius siekė pasigaminti tokį vežimą, kuriuo būty galima važiuoti pačiam, sukant jo ratus. Zmogaus jėga va­rorni vežimai atsirado tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Tokius vežimus bandė pasigaminti nagingi meistrai išradėjai L. Samšurenkovas (1751), I. Kulibinas (1791), E. Artamo­novas (1801) ir kiti. Tačiau to meto vežimai dėl didelio svo­rio ir sunkiai besisukančių ratų netiko naudoti, nes tokiam vežimui varyti neužteko žmogaus jėgos. Tobulinant vežimus, buvo mažinamas ratų skaičius, panaudojami meta­liniai apkaustai. Lengviausias vežimas — dviejų ratų. Ap­žergus toki dviratį ir kojomis atsispyrus žemės, buvo galima važinėti. Važinėjant dviračiais, ypač greičiau riedant I pakalnę, įsitikinta, kad, sukiojant priekinj vairuojamąjį ratą, galima išlaikyti ir pusiausvyrą. Pirmieji dviračiai patraukda­vo meistrų išradėjų dėmesį ne tiek savo praktine nauda, kiek noru sukurti kažką novatoriškiau, originaliau.

Artamonovas savo dviračiu/motociklu

1801 metais E: Artamonovas savo dviračiu iš Uralo nu­važiavo j Maskvą. Vokietijoje medinj dviratj 1813 metais pa­sigamino ir juo važinėjo K. Draisas. Dabartinę for­mą dviratis jgijo 1860-1865 metais*.

1974 m. Italijoje aptiktas Leonardo da Vinčio 1504 m. dviračio pie­šinys. Abu dviračio ratai vienodo skersmens, užpakalinis ratas sukamas pedalais ir grandine, priekinė šakutė lenkta.

Su mumis pasidalino motociklų ir motorolerių supirkėjas – oron.lt. Šis tekstas priskirtas prie motociklų supirkimas kategorijos.