Nuovargis – natūralus žmogaus veiklos rezultatas superkant automobilius
2017-07-02
Mikroautobuso ar sunkvežimio kabina turi būti antri namai vairuotojui
2017-07-27

Vidaus degimo variklių darbo efektyvumui padidinti naudojamos medžiagos

Vidaus degimo variklių darbo efektyvumui padidinti naudojamos medžiagos, kurios pagerina benzino degimo variklyje procesą. Prie tokių medžiagų skiriamas etilo skystis, kuriame yra švino tetraetilo. benziną etilo skysčio, gaunamas etilintas benzinas. Kasmet etilinto benzino suvartojama vis daugiau. Etilo skystis yra labai nuodingas. Jo toksiškumas, kaip ir etilinto benzino savybės, nustatomas iš švino tetraetilo kiekio jame. Švino tetraetilas gali patekti į organizmą įkvėpus etilinto benzino garų, per odą ir per skrandžio-žarnyno traktą, atsitiktinai nurijus etilinto benzino arba suvalgius maisto, kuris buvo su juo susilietęs.

Apsinuodijus etilintu benzinu, prasideda slaptasis periodas, kuris žmogaus organizme gali trukti nuo keleto valandų iki keleto parų, todėl sunku laiku suteikti nukentėjusiajam medicininę pagalbą. Jeigu nuodai patenka į organizmą per virškinimo traktą, tai apsinuodijama labai greitai. Etilintu benzinu galima apsinuodyti staigiai ir chroniškai.

Staigiai apsinuodijama, kai į žmogaus organizmą patenka nemažas švino tetraetilo kiekis. Priklausomai nuo nuodų kiekio ir prasiskverbimo kelių skiriamas lengvas, vidutinis ir sunkus apsinuodijimas, nuo kurio dažnai mirštama. Pagrindiniai staigaus apsinuodijimo simptomai: sutrinka miegas, skauda galvą, prakaituojama, jaučiamas bendras silpnumas, susilpnėja atmintis, burnoje jaučiamas svetimkūnis.

Jeigu nuodai patenka skrandį, Žmogus vemia, jam ima skaudėti po krūtine. Paprastai toks apsinuodijimas praeina sunkiai.

Chroniškai apsinuodijama tada, kai per ilgą laiką j organizmą nuolat patenka nedidelis švino tetraetilo kiekis. Pagrindiniai ir būdingiausi chroniško apsinuodijimo švino tetraetilu požymiai; sulėtėjęs pulsas, žema kūno temperatūra (žemesnė negu 36°), padidėjęs seilėtekis, prakaitavimas, greitas nuovargis, bendras silpnumas, sutrikęs miegas, dirglumas, suglebimas, nesidomėjimas aplinka.

Vairuotojai gali apsinuodyti etilintu benzinu jam ištiškus pilant į kuro bakus, siurbiant žarna ir prapučiant variklio maitinimo sistemą, benzinui tekant pro nesandarias vietas, remontuojant variklį ir vežant etilintą benziną netinkamoje taroje. Ypač pavojinga etilintu benzinu aplieti drabužius, patalpas ar automobilio kabinos grindis, taip pat laikyti maisto produktus netoli nuo benzino atsargų bei daiktų, kurie buvo su juo susilietę. Mėsa, duona, miltai, riebalai lengvai sugeria švino tetraetilą ir išlaiko nuodingas savybes net po terminio apdirbimo.

Saugantis apsinuodijimo, etilo skystis dažomas raudona arba mėlyna spalva, todėl etilintas benzinas įgauna būdingą atspalį Draudžiama naudoti nedažytą etilintą benziną.

Apsinuodijimo etilintu benzinu lengva išvengti, laikantis saugumo technikos reikalavimų. Remontuojant variklį, visas detales, kurios lietėsi su etilintu benzinu (degalų siurblį, nusėsdintuvą, karbiuratorių, uždegimo žvakes, degalų filtrus, įleidimo ir išmetimo kolektorius, stūmoklius, vožtuvus, degalų vamzdeIius, cilindrų galvutes, kompresinius ar tepalinius žiedus), reikia 10-20 min. palaikyti žibale. Prieš ardymą variklį reikia nuvalyti skuduru, suvilgytu žibale. Negalima valyti ir plauti be guminių pirštinių.

Automobilio remonto ir techninio aptarnavimo vietose turi būti įrengti bakeliai su žibalu, praustuvai su šiltu vandeniu, muilas ir rankšluostis (švarūs skudurai). Jeigu etilinto benzino patenka ant atviros kūno vietos, ją reikia nuplauti žibalu, arba švariu benzinu, paskui šiltu vandeniu su muilu. Jeigu etilinto benzino patenka ant drabužių, tai juos reikia nedelsiant pakeisti (autotransporto įmonėse turi būti atsarginių spec. rūbų komplektų — po vieną komplektą ,dvidešimčiai darbininkų).

Važiuodamas į reisą, vairuotojas privalo pasiimti 0,5 litro žibalo rankoms nusiplauti, drabužiams, avalynei bei įrankiams nuvalyti. Atsargai paimto benzino statinė arba bakelis turi būti hermetiški ir laikomi medinėje dėžėje, su grotelėmis, kurios dugnas išklotas pjuvenomis, gerai sugeriančiomis benziną.

Dažnai vairuotojai benziną perpila iš automobilio degalų bako bakelį ir pirmąją benzino porciją išsiurbia burna. Kad neapsinuodytų, vairuotojas turi naudoti siurblį. Jeigu nėra siurblio, benziną perpilti rekomenduojama gumine kriauše.

Kriaušė sandariai įstatoma į apatinį šlango galą, kuris po to, kai bus pasiurbtas benzinas, įleidžiamas į indą, esantį žemiau degalų bako, todėl benzinas tekės savaime, Perpilti benziną galima ir šlangu, prieš tai pripildžius jį benzino. Tuo tikslu šlangas panardinamas į degalų baką, o šlango viršutinis galas trumpam užkemšamas nykščiu ir įleidžiamas į paruoštą indą. Tačiau daug patogiau ir saugiau perpilti benziną specialiu šlangu su kriauše.

Automobilių supirkimas Trakuose ir aplinkiniuose rajonuose.